- riklus
- 1 riklùs, -ì adj. (4) NdŽ
1. BŽ501, DŽ klaidus, painus, galimas apsirikti: Ir teip riklùs skaičiavimas, o jūs dar mane klaidinat Brs. Neriklì slūžma sulygta J. Čia kelias riklùs J. Tokius rikliùs vaistus daktaras parašė, bijau, kad nesurikčiau bevartodama Skd. Šis audeklas baisiai riklùs austi Skd. | prk.: Bet tai tik jaunų dienų sapnas, kurs rodo viską šiame gyvenime nupieštą rikliais dažais VŽ1905,98. ^ Riklaus kelio saugokis, tiesiu eik SkrT. Ir eitas kelias riklùs esti SkrT.
riklù n.: Man riklù, aš nebatmenu, kiek aš tau išžyčiojau grūdų J. rikliaĩ adv. BŽ501: Par dvylika nyčių audant, yra dar rikliaũ išspardyti Brs.2. BŽ345 klaidingas: Sveikas protas neriklus rš. Patys jų vardai rodo, kurie yra ar pramanyti, ar nu prašaleičių rikliai surašyti S.Dauk. 3. kuris greitai suklysta, surinka, rikus: Kurs surinka bekalbėdamas, tas riklùs J.rikliaĩ adv. K nesklandžiai, užsikertant: Rikliai (orig. rykliai) kalbėti CI125, N.
Dictionary of the Lithuanian Language.